Ne vien buriuotojams!
Like this, like that, yo!
I’m glad I met yo’!
You got style!
You got style, baby!…
- SKAMP “You Got Style“
* * *
Be abejo, stilingiausio tinklaraščio rinkimai ir supermamiški vienas kitam virtualūs bučinukai paprastai siuntinėjami metų pradžioje, tai, klausimas, ko aš čia dabar prabudau vos ne po pusmečio ir spirgu šia tema?
Žymos: admin, galvosūkis, prizai, stylish blogger award
Kalbant apie mato vienetus, dėl dviejų sričių sukti galvos nereikia: sausumoje mes matuojame atstumus kilometrais (tie, kur truputį nuo Europos madų atsilikę – tai vis dar myliomis), o jūroje (lyg patys kiek lėtai mąstantys būtume) – jūrmylėmis.
Dėl pastarojo mato buriuotojai paprastai galvos nesuka, nors jūros mylia (sea mile) ir jūrinė mylia (nautical mile), vadinama lietuviškai jūrmyle, ir yra ne visai tas pats pagal ilgį metrais, nors jūrmylės, tiek jūros, tiek jūrinės mylios, gavimo principas yra vienodas, o dėl visko kalta Žemės negaubliška forma. Bet tiek to, kalba ne apie tai dabar, o pačias jūrmyles.
Gal tik kartais buriuotojai susimąsto, kodėl ne jūrkilometris, tarkime? Arba kodėl gi aiškiais ir etaloniniais kilometrais nematuoti ir jūrlapių – ot, tai ne tas pats, kokiu tankiu sugraduosi ir mastelį įdėsi!
Žymos: istorija, navigacija, punks ain't dead yet
Ko žmonės traukia į Trakus?
Vieni prisimena kibinus – tokie karaimų cepelinai. Ir Trakai pirmiausiai daugeliui su šituo patiekalu asocijuojasi.
Dar kiti sako, kad Trakai – tai visų pirma pilis (aišku, salos pilis, nors yra dar viena gi!), ir dažnas gal prisipažins, kad Trakų pusiasalio pilyje (va, dar viena!) vykstanti Viduramžių šventė su riteriais, lankininkais (esu gerai įsmeigęs strėlę po kraigu – turbūt, pelniau toliausio šūvio dievui į langus prizą) ir budelio sadomazochistiniu performancu, pričiupus kokį žioplį trinkoje, yra bene geriausia, kuo Trakų savivaldybė reprezentuoja šį daugelio Lietuvos totorių ir karaimų gimtajį miestą.
Vilniečiams paprastai Trakai yra kaip priemiestis, iki kurio važiuoti ne ką ilgiau, nei Belmonto, Pavilnio, Žaliųjų ežerų ar netgi Senamiesčio (jei jau judėti priešinga linkme): čia praburzgina įvairaus plauko motociklininkai, čia atvyksta šeimos su vaikais šiaip paslampinėti arba ledų (bandę su pipirais?) ar šokolado (pirmiausia Lietuvos šokolado meistras AJ čia ir yra atidaręs savo cechą ir šokoladinę kavinę) pasmaližiauti, čia koks jaunuolis be užpakalinių minčių ir romantiškai nusiteikusią merginą išnuomota valtimi pairstyti prikalbina…
Jei Romualdas Adomavičius paskatino parašyti apie 1927-ųjų metų laivo “Prezidentas Smetona“ kitokią istoriją, kaip ten buvo su tais turkų kontrabandininkais iš tiesų, tai Valdas Japertas privertė epilogą peržiūrėti ir iškelti čia atskirai, nes labai nemenkai medžiagos papildymui surankiojo!
Tikėtina, kad tai, kiek čia sudėliojau, reiks ir vėl papildyti informacija ir faktais. Ir tai yra labai gerai! Nes kaip bežiūrėsi, o šie žmonės – yra mūsų jūrinės Lietuvos kūrėjai, ir pasakojimai apie juos yra tikras jūrinis Lietuvos paveldas (kaip ir minėtieji Romualdas ir Valdas neleidžia šiam paveldui pranykti!).
Na, atrodytų, taip neseniai viskas vyko – tarpukariu. Tačiau kaip viskas iš pradžių trinta sovietų, o po to jau mūsų pačių, post-sovietikų, todėl imta ir pamiršta.
Galim teisintis tik nežinojimu, bet veikiau nesiteisinkim, o prisiminkim.
Kaip neseniai minėjau, klaidas dera atitaisyti, net jei ne pats jas padarai, o juolab, nėra ko jų ir tiražuoti.
Užsukęs skaitytojas Romas (nepainioti su bendravardžiu Dėde!) atkreipė dėmesį, kad ne visai jau taip ir būta taip, kaip rašė Gintautas Surgailis (o nutiražavo, beje, ir Lietuvos marinistikos metraštininkas Venantas Butkus). Tiesą sakant, netgi būta visai kitaip su tuo karo laivo (tuomet – jūrų apsaugos laivo) “Prezidentas Smetona“ kapitonu Adomu Daugirdu (1894-1979), jo sprendimu dėl laivo ir įgulos, bei visomis kitomis aplinkybėmis, po kurių kapitonas nuo vadovavimo nušalintas.
Ir istorija pasirodė esanti daug įdomesnė, nei teigta anoje įvykių versijoje! Pasiimkite šnapso ir užkandos kavos ir slinkitės arčiau, nes štai ką rašo Lietuvos jūrų muziejaus leidinyje “Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika“ 2010/1 numeryje ir pats Romuadas Adomavičius, minėtojo muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas (tikiuosi, neprieštaraus, kad cituoju jį iš šio leidinio 25-26 psl.):
… šio mėnesio. O tai reiškia, kad vis dar galite užpildyti formą FR0512 ir paremti VšĮ “Burvedys“. Iš anksto dėkoju!
Taip pat dėkoju ir tiems, kurie jau tą padarė!
Belieka laukti, kol VMI atliks pervedimus. Pernai gana greitai suskubo – apie liepą-rugpjūtį jau paramos gavėjai džiūgavo materialiai, ne tik moraliai, kaip dabar aš.
* * *
Dar nepamirškite balsuoti LOGIN2012 rinkimuose už vienintelį šiuo metu buriuotojišką temą atstovaujantį šį tinklaraštį – ženkliukas šone. Galima balsuoti nors ir kasdien.
Ačiū Dėdei Romui, kuris FB nuolat visus paragina!
Žymos: ataskaita, bronius rožinskas, parama, pinigai, skaitiniai
Sveikinu visus tuos, kurie neabejingi Lietuvos buriavimo istorijai (LBS tai neliečia, ne apie goskomsportą, mat, kalba) - šiandien sukanka 100 metų nuo buriuotojo ir burvedžio Broniaus Rožinsko gimimo!
Valio!
Žymos: bronius rožinskas, iniciatyvos, klaipėda, knechtas
Komentarai